Andrew Davidson Chimera

Autorius:Andrew Davidson
Pavadinimas:Chimera
ENG pavadinimas:The Gargoyle
Išleidimo metai:2014 
Puslapiai:512
Leidykla:Tyto Alba
Lentynoje: Taip

Mano vertinimas 5/5 
(1-nepabaigiau skaityti; 2- pabaigiau, bet nepatiko; 3-normali knyga; 4-patiko, rekomenduočiau; 5-Žiauriai patiko!!!)

Aprašymas:

„Chimera“ – įtraukianti ir uždeganti, mistiška ir ironiška knyga. Tai ir meilės istorija, ir istorinis romanas. Ne veltui ji lyginama su garsiuoju Umberto Eco romanu „Rožės vardas“.

Andrew Davidson (Endriu Deividsonas; g. 1969 m.) – Kanados rašytojas, kurio romanas „Chimera“, pasirodęs 2008 m., meistriškumu iš karto patraukė publikos ir kritikų dėmesį. Knyga tapo pasauliniu bestseleriu, išversta į daugiau kaip 30 kalbų.

Prancūzijos mieste prie Senos sudeginta mitinė pabaisa Gargulė tapo ne tik chimerų – viduramžių pastatus puošiančių skulptūrų, – bet ir bevardžio šios knygos herojaus prototipu. Herojų taip pat sužaloja ugnis. Atsidūręs ligoninėje jis pradeda suprasti, kad iki tol visų akis traukusį jo grožį ir galias vargu ar buvo galima vadinti laime.

Jo gyvenime būta visko – begalė užkariautų vienišų širdžių, narkotikų vakarėlių, – bet nė vieno draugo. Beprasmybės aklavietėje jis sulaukia keistai žavingos viešnios – kito ligoninės skyriaus pacientės. Skulptorės, iš akmens kalančios chimeras. Pakylėti ir paslaptingi pasakojimai apie jųdviejų susitikimą prieš septynis šimtus metų pakursto herojų domėtis, kuo serga naujoji jo pažįstama. Tačiau ar tikrai ji serga?

Tie pasakojimai patvirtina, kas knygoje pasakyta dviem akrostichais: romano skyrių pirmosios raidės susidėlioja į teiginį, kad „Vienintelis ryšys tarp visko yra meilė“, o kiekvieną skyrių užbaigiančių sakinių pirmosios raidės susijungia į Meistro Eckharto cituojamus žodžius Die Liebe ist stark wie der Tod („Meilė stipri kaip mirtis“), po kuriais pasirašo chimerų kūrėja Mariana.

Mano komentaras:

Pati knygos pradžia, ypač pirmieji puslapiai šokiruoja ir sukrečia (pajutau norą užsimerkt ir mest knygą šalin. Keista reakcija, nes esu ligtais ir pripratusi skaityti bjaurias scenas). Pradžioje labai aiškiai ir detaliai pasakojama apie įvykusią avariją ir ką reiškia sudegti gyvam. Toliau seka baisios nudegimų gydymo detalės, kurios praplečia žinias. Na ir tada prasideda tikroji istorija. Pakerenti, neleidžianti atsitraukti istorija, kuri su kiekvienu puslapiu užduota pagrindinį klausimą, kas iš tikrųjų yra Mariana? Šizofrenikė ar 700 metų moteris. Labai dažnai, kai į pagrindinę istoriją yra įterptos istorijos iš praeities (šiuo atveju labai senos) aš pradedu nuobodžiauti, šį kartą taip nebuvo. Godžiai skaičiau kiekvieną istoriją ir man begalo patiko kaip jos pabaigoje susisiejo. 

Pliusas, kad nebuvo labai, labai nuspėjama pabaiga. Gal jau tik priartėjus prie pačio galo nutuokiau į kurią pusę suka atomazga. O pati pati pabaiga, leidžia pačiam spręsti ir interpretuoti kas gi toji Mariana. 

Rekomenduoju!

  Ar skaitėte šią knygą? Ar patiko? Lauksiu jūsų komentarų!