2014 m. lapkričio 2 d., sekmadienis

Veronica Roth Lojalioji


Veronica Roth
Lojalioji 2014 459p


Paskutinėje trilogijos dalyje „Lojalioji“ pasakojama dviejų herojų lūpomis. Autorė sukūrė išties pribloškiančią pabaigą, joje atsiskleis didžioji distopinio pasaulio paslaptis. O Tričei tenka stoti į kovą prieš save pačią.

Į luomus susiskirsčiusi visuomenė, kuria kadaise tikėjo Tričė Prior, byra – miestą pražudo valdžios smurtas, šiurkšti jėga, silpnina išdavystės ir netektys. Kai Tričei atsiveria proga ištrūkti iš miesto ir išvysti naują pasaulį – ji nedvejoja. Gal anapus tvoros juodu su Tobiju galės gyventi ramiai, atsikratys raizgaus melo, kankinančios ištikimybės luomui ir skausmingų prisiminimų.

Bet nauja tikrovė sukelia Tričei dar didesnį nerimą negu paliktas miestas. Senos vertybės čia greitai netenka prasmės. Pribloškianti tiesa pakeičia jos mylimus žmones. Tričei vėl tenka stoti į kovą su prieštaringa žmogaus – ir savo – prigimtimi. Vėl tenka apsispręsti, nors tai atrodo neįmanoma – suderinti drąsą, lojalumą, pasiaukojimą ir meilę.

Kaip ir žadėjau sau, bandau dabaiginėti serijines knygų dalis perskaityti. Trečiąją dalį skaičiau po nemažo laiko tarpo ir anglų kalba. Gal trečdalį knygos bandžiau susivokti apie ką kalbama, nes visiškai nieko neprisiminiau apie praeitas dalis, Skaitėsi sunkiai, labai ilgai prie jos užtrukau, nes vis surasdavau įdomesnių užsiemimu nei skaityta ją. Labai daug pokalbių, mažai veiksmo, net neturiu ką apie ją parašyti.  Bijau kad jau išaugau is fantasy paaugliams literaturos:D 

Andrius Užkalnis Naujųjų laikų evangelija

Andrius Užkalnis
Naujųjų laikų evangelija 2014 301p



Mūsų atminties gebėjimas rinktis, ką prisiminti, o ką mesti šiukšliadėžėn, yra toks stiprus, kad nugali faktus tiesiog plikom rankom. Prisiminimai yra viskas, nes jie lemia mūsų svajones ir siekius. Viskas, ką mes darome šiandien, yra nulemta vaikystėje perskaitytų knygų, matytų vaizdų, liestų daiktų, jausto skonio.

Savo jaunystę, savo meilę, savo šeimą jūs prisimenate patys. Aš pasakosiu jums tai, ką pamiršote. Ir jūs geriau suprasite, kodėl šiandien esate tokie, kokie esate. Kiti, kurie su tais laikais nesusidūrėte ir, išgirdę žodį „švyturys“, galvojate ne apie dvisavaitinį žurnalą, o apie alų – pamatysite, kad jūsų tėvų keistumas ir įpročiai turi priežasčių.

- Andrius Užkalnis



Pirma knyga skaityta A.Užkalnio. Mane sužavėjo jo rašymo stiliaus lengvumas. Tarybų Lietuva mane visada žavėjo, deja, gimiau tais metais, kai Lietuva atgavo nepriklausomybę ir neteko savo kailiu patirti tokio keisto ir savotiškai žavaus gyvenimo. Knygą perskaičiau vienu prisėdimu, ir atrodytu, kad istoriniai dalykai turėtų būti nuobodus, bet Užkalnis viską pateikia labai įdomiai. Rekomendavau šią knygą visiems kas mano nuomonės klausė:) Sesuo pavarčiusi ją susižavėjo nuotraukomis, prisiminimais iš vaikystės ir išsigabeno ją namo, į kitą šalį.

Jean Christophe Grange Limbų priesaika

Jean Christophe GrangeLimbų priesaika 2011 718p

Kriminalinės brigados majoras Matas Diurėjus priblokštas: geriausias jo draugas Lukas Subeira guli reanimacijos skyriuje ištiktas komos. Jo kūnas buvo ištrauktas iš upės be smurto žymių. Kas tai, savižudybė ar nelaimingas atsitikimas?

Mato atmintyje iškyla metai, praleisti su Luku katalikiškame koleže, ir vienas keisčiausių draugo bruožų – jo aistra velniui... Lukas svajojo tapti kunigu, bet pasirinko policininko karjerą, verždamasis kautis su velniu jo stichijoje... Luko namuose Matas aptinka daugybę segtuvų su „velnio darbų“ nuotraukomis: Čečėnija, Alžyras, Jeruzalė, Ruanda, Aušvicas... Kodėl Lukas rinko tokias baisybes?

Matas mėgina išsiaiškinti, kas nutiko jo draugui. Kokias bylas Lukas tyrė? Eidamas jo pėdsakais, Matas susiduria su rafinuota laikrodininkės Silvi Simoni egzekucija. Nukankintos moters kūnas rastas buvusio vienuolyno parke. Be to, prieš daugelį metų šulinyje buvo nuskandinta Silvi aštuonmetė duktė Manona... Kaip šios žmogžudystės susijusios su Luku ir... su velniu? 


Ką tik baigiau skaityti šią knygą. Pirmas įspūdis- labai geras detektyvas, tikrai meistriškai supintos įvykių gyjos. Deja wow faktoriaus nebuvo, ir greičiausiai del mano nusistatymo. Aš jo laukiau nuo pirmo puslapio. Du artimi žmonės man rekomendavo knygą, vienas iš jų sakė, kad kai perskaitė, naktį pašokdavo žegnodamasis, kitas- negalėjo miegoti pasidėjes šios knygos prie lovos, nes iš jos sklido blogis... Na ką, perskaičiau su didžiuliu užsidegimu per dvi dienas, tačiau taip ir nesupratau kurios vietos knygoje turėjo mane paveikti ar įbauginti. Detektyvas, tikrai geras detektyvas ir tiek. Tos velnio paieškos tikrai nebuvo bauginančios, bet gal mano protas jau paveiktas visų siaubiakų su velnio išvarymu ar pan. Tačiau rekomenduoju visiems gerų detektyvų mėgejams ir tiems kas domisi dievo ir velnio kova. O jei kas nors perskaites nebegales naktį miegoti, pasidalinkit su manim!