Jojo Moyes Aš prieš tave

Autorius:Jojo Moyes

Pavadinimas:Aš prieš tave
ENG pavadinimas: Me before you
Išleidimo metai:2012 
Puslapiai:432p
Leidykla: Jotema
Lentynoje: Taip

Mano vertinimas 5/5
(1-nepabaigiau skaityti; 2- pabaigiau, bet nepatiko; 3-normali knyga; 4-patiko, rekomenduočiau; 5-Žiauriai patiko!!!)

Aprašymas: 

Lu Klark žino, kiek yra žingsnių nuo autobusų stotelės iki jos namų ir kad jai patinka dirbti miestelio arbatinėje. Ne paslaptis jai ir tai, kad ji turbūt nemyli savo vaikino Patriko.
Tačiau Lu nė nenumano, kad netrukus neteks savo mėgstamo darbo ir kad jai atsivers naujo žinojimo horizontas bei gniaužianti kvapą iki tol nepatirtų jausmų gelmė.
Vilas Treinoras žino, kad po motociklo avarijos prarado norą gyventi. Žino, kad dabar viskas atrodo menka ir atgrasu. Taip pat jis žino, kaip šiai beprasmybei padaryti galą.
Tačiau Vilas nežino, kad netrukus į jo pasaulį įsiverš nuostabioji Lu. Ir nė vienas iš jų nenutuokia, kaip juodu abu pakeis lemtinga akistata su neįprasta galimybe vienas kitą turėti arba visam laikui prarasti.

Mano komentaras: 

Kai draugė prieš metus atkakliai rekomendavo man perskaityti šitą knygą, vienintelis mano atsakymas buvo: aš tokių knygų nemėgstu. Dažnai apie knygą sprendžiu iš viršelio. Ružavas- meilės romanas. Nemėgstu. Tačiau buvau į galvą įsidėjusi knygos pavadinimą ir nusprendžiau, kad prie progos paskaitysiu. Dabar kaip tik liepiau sau atsitraukti nuo detektyvų ir pažiūrėti gal yra kas gero ir už šio žanro ribų. Nerimavau, kad tokios knygos neįtraukiančios, nebus įdomu, nesinorės skaityti neatsitraukiant (esu perskaičiusi šitiek knygų, iš kur toks nesąmoningas įsitikinimas???). 

"Aš prieš tave" į rankas paėmiau vakar apie 8 val vakare. Dabar, ką tik baigiau skaityti (neįtraukianti??). Iki to meto, kai prisiverčiau nueiti miegoti, buvau perskaičiusi pusę. Visą naktį varčiausi, snausdama vis galvojau apie tą istoriją, sapnavau, kad skaitau toliau... Prabudus 6 ryto vos įveikiau norą spjauti į miegą ir eiti skaityti. 

Autorė taip įtaigiai kuria personažus, juos labai sužmogina. Nėra tik balto ir juodo, visi personažai ( gal neskaičiuojant Lu) nėra visiškai geri, ar tiktais blogi. Jie perpinti emocijomis, nesuprantamais, ir kartais atrodytų savanaudiškais poelgiais, nors atsitraukus lengva juos suprasti.

Seniai detektyvas man nesuteikė tiek emocijų. Detektyvas suteikia įtampa. O čia... visa paletė jausmų. Juokiausi, džiaugdavausi dėl menkiausiu Lu pasiektų pergalių, liūdėjau suvokdama Vilio gyvenimą, verkiau, ir vėl nusišypsodavau. Baigusi skaityti atrodo,kad kažkas pasikeitė, gal aš, gal kažkas aplink mane... 

Tai geriausia pastarųjų  metų skaityta knyga!!!!!!! 

Ar skaitėte šią knygą? Ar patiko? Lauksiu jūsų komentarų!